Vėndimi i sheriatit islam ndaj lėrėsit tė namazit

    Share

    Admin
    Web Master
    Web Master

    Numri i postimeve : 146
    Join date : 13/04/2009

    Vėndimi i sheriatit islam ndaj lėrėsit tė namazit

    Mesazh  Admin prej Sat May 02, 2009 11:08 am

    Vėndimi i sheriatit islam ndaj lėrėsit tė namazit
    (pjesa e parė)

    Falėnderimi i takon Allahut, atė e falėnderojmė dhe vetėm prej Tij ndihmė dhe falje kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojte nga Allahu prej tė kqijave tė vetvetės dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon Allahu s'ka kush e lajthit atė dhe kė e largon nga rruga e vėrtet, s'ka kush e uhdėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē Allahut, i Cili ėshtė Njė dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguari i Tij.
    Vėllėzer tė dashur,
    Jemi nėn kulmin e surės tė bekuar, sureutl-Merjem, nė komentimin e fjalės sė Allahut ku thotė:
    "Kėta ishin tė pėrmendurit qė Allahu i gradoi nga pejgamberėt, pasardhės te ademit, prej pasardhėsve tė atyre qė bartėm nė anije me Nuhun, dhe prej pasardhėsve te Ibrahimit dhe tė Jakubit, dhe prej atyre qė i udhėzuam dhe i bėmė tė zgjedhur, kur u lexoheshin atyre ajetet e Allahut, binin nė sexhde dhe qanin"
    -Pasi Allahu dhul xhelal ka cekur grupin e gėzuar prej pejgamberėve dhe ato, tė cilėt i pasojnė ato, dhe ishin tė vendosur nė ligjet e Allahut.xh.sh, dhe i kanė respektuar urdhėrat e Tij, dhe obligimet e Allahut i kanė ēuar ne vend dhe ju kanė larguar sė keqės.
    Pas kėtij ajeti, Allahu pėrmendė ajetin ku thotė:
    "E pas tyre (te mirėve ) erdhėn pasardhės tė kqinjė, qė lanė namazin dhe u dhanė pas kėnaqėsive trupore-epshteve, e mė vonė do tė hidhėn nė gaja (ferr)".
    Dallimi i ēuditshėm nė mes kėtyre dy grupeve. Njėri grup, kur lexonin ajetet e Gjithėmėshirėshmit, shkonin nė sexhde duke lotuar. Kurse grupi tjetėr lanė namazin dhe ndogjėn hapat e shejtanit tė mallkuar dhe percollėn hamndjet e tyre dhe shkuan pas epsheve tė tyre dhe i lanė namazet. Ka thėnė Abdullah ibn Mesudi pėr kėtė ajet (Allahu qoftė i kėnaqur me atė):
    "E pas tyre (te mirėve ) erdhėn pasardhės tė kqinjė, qė lanė namazin dhe u dhanė pas kėnaqėsive trupore-epshteve, e mė vonė do tė hidhėn nė gaja (ferr)".
    Ky ajet sinjalizon ata qė vonojnė namazin nga koha e vet. Na transmeton Ebu Jaela dhe ibni Xheriri dhe ibni mundhiri dhe ibni hatabi dhe tabaraniju ne eosat dhe ibni Nerdeviju dhe bejhakiu ne sunenine tij nga hadithi i Sa'd ibn ebi Vekasit se ka thėnė e kam pyetur tė Dėrguarin e Allahut s.a pėr fjalėn e Allahut ku thotė:
    "Tė cilėt ndaj namazit tė tyre janė tė pakujdeshėm"
    Tha ( i Dėrguari a.s.):
    "Ato janė tė cilėt e vonojnė namazin nga koha e vet.
    Kėtė hadith Hakimi e bėri tė vėrtetė.
    Allahu ekber..
    Ata tė cilėt e vonojnė namazin nga koha e vet, shpėrblimi i tyre ėshtė "do te hidhen ne gaja".
    Kurse gaja qė transmeton Buhariu nė Tarihun e tij nga Aishja (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) se ka thėnė: gaja ėshtė njė lum nė xhehenem.
    Poashtu transmeton ibni Xheriri dhe ibni Mundhiri dhe ibni Ebi Hatimi dhe Tabaraniju dhe Hakimi e vėrtetoi kėtė hadith e edhe Bejhakiu, nga ibn Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) pėr fjalėn e Allahut subhanehu ve teala ku thotė:
    "dhe mė vonė do tė hidhen nė gaja", ka thenė; gaja ėshtė njė lum nė xhehennem apo njė grop nė xhehennem prej qelbit, largėsija e tė cilit ėshtė pa fund, shija e saj ėshtė shumė e keqe, hidhėn nė tė ata, tė cilėt percjellin epshtet e tyre. Po ashtu kjo ėshtė fjala e ibni Abasit dhe shumė Sahabėve tė Pejgamberit a.s.. Gjithashtu transmetoi ibėn Mundhiri dhe Bejhakiu nga Atau (Allahu e mėshiroftė) ku thotė, pėr fjalėn e Allahut xh.sh. ku thotė:
    "O ju qe besuat! Mos t'ju shmangin prej adhurimit ndaj Allahut pasurija juaj e as femijėt tuaj."
    Ka thenė, ata tė cilėt pasuria, tregtia, fėmijėt i pėngojnė nga namazi pėr ta falė nė kohėn e vet, s'ka dyshim se ai ėshtė prej tė humberve. Pėr kėtė thotė Allahu xh.sh.:
    "E kush bėn ashtu, tė tillėt janė mu ata tė humburit"
    Ky ėshtė shpėrblimi i atij qė falėt, por, e vonon namazin prej kohės sė vet paarsye tė lejuar. E falė drekėn nė kohė tė ikindisė, e fale akshamin nė kohė tė jacisė, e lė sabahun pasi qė tė lindė dielli, e kėta do tė hidhėn nė xhehennem, subuhanallah!!!
    E ēka mendoni pėr ata, qė e lėjnė namazin krejtėsisht?! Cka mendoni pėr ata qė e humbin namazin duke shikuar telelevizorin, pėr ata qė mirrėn me gjėra kote dhe e lėjnė namazin?!! Vallė ēka mendoni pėr ata qe e humbin namazin, qofshin ata burra apo gra?!!
    Ky vendim, ky ligj, na i preku zemrat, na i drodhi zemrat. Tė mjerėt ne tė mjerėt, na vdiqėn zemrat, nu u sėmurėn ato, pėrveē ndonjėrit qė Allahu e mėshiroi, I Dituri i tė msheftave. Ka thenė imam Shewkani nė Nilul Ewtar: " Ska dyshim nė mesin e muslimanėve se ata, tė cilėt e lėjnė namazin duke e refuzuar obligushmėrin e tij janė pabesimtarė". Qė do tė thotė se kush e lė namazin duke refuzuar se ai ėshtė farz, bėhėt pabesimtar (kafir) dhe ai mė nuk ėshtė nė ummetin islam. Me kėtė janė tė pajtimit tė gjithė muslimanė.
    Pastaj thotė Shewkani: "Dijetarėt shkėmbejnė mendime rret atij, tė cilit e le namazin nga pėrtacias, duke e ditur se namazi ėshtė obligom-farz, siē ndodhė tė shumica e njerėzve, tė cilėt nuk falėn nga pėrtacia: disa prej tyre thojnė se pėrsoni i tillė nuk del nga besimi por ėshtė mėkatar i madhė. Ata thojnė se ky ose duhet tė pėndohėt ose tė mbytėt me shpatė. Tė kėtik mendimi janė Maliku dhe Shafiu.
    Disa dijetarė tjerė shkuan e thanė se ai, i cili nuk falet nga pėrtacia apo nga puna e shumtė nė kohėn e namazit, arsyeja e tė cilit nuk pranohet, ėshtė pabesimtarė. Vendimi i tillė ėshtė rrjedhojė e disa haditheve tė sqaruara, tė cilat e lejojnė edhe mbytjėn e mėnjėherėshme tė pėrsonit tė tillė.
    Nga ato, mjafton vetėm dy tė cekim qė tregonė domosdoshmėrinė e prerjes sė tij:
    1-Transmeton Buhariu dhe Muslimi nga hadithi i Abdulla ibėn Omerit se i Dėrguari a.s. ka thenė:
    " Jam urdhnuar qė ti mbysė njerėzit deri sa tė deshmojnė se vetėm Allahu ėshtė Zoti i Vetėm, dhe se unė jam i Dėrguari i Tij, ta falin namazin, ta japin zeqatin. E nėse e bėjnė kėtė, arantohet nga unė gjaku i tyre, pasuria e tyre, pėr veē meritės sė Islamit. E ndėrsa llogaria qėndron tek Allahu, Poseduesi i bukurisė apsolute.
    Nga kėndargumentimi i kėtij hadithi nxjerrim se Pejgamberi a.s. ka urdhėruar qė tė mbytėn derisa ta falin namazin dhe se gjaku i tyre dhe pasurija e tyre, behėt haram pas dy deshmive, pasi qe ta falin namazin dhe ta japin zeqatin.
    2-Ndėrsa hadithi i dytė ėshtė transmetuar nga Buhariu dhe Muslimi nga hadithi i Ebu Sa'd El-Hudriut (Allahu qoftė i kėnaqur me tė), ka thenė: "Ka dėrguar Ali ibėn Ebu Talibi, i cili ishte nė Jemen, tek i Dėrguari a.s. njė sasi ari (apo njė pjesė dukat) dhe e ndahu Pejgamberi a.s. atė nė katėr pjesė. Njė njėri tha: "O i Dėrguari i Allahut! Frikohu Allahut! Pejgamberi a.s. tha:
    " Mjerė pėr ty, a nuk jam ai qė, mė sė shumti nga banorėt e tokės me takon devotshmeria?! Nė kėtė moment iu afrua Halid ibėn Velidi Pejgamerbit a.s. dhe i tha: "O i Dėrguari i Allahut! A t'ia heq kokėn atij?
    Pejgamberi a.s. iu kthye:
    "Jo, mundet qė ai e falė namazin"
    Halidi tha: "sa prej njerėzve thojnė me gjuhėn e tyre por nuk e kanė me zemėr! Tha i Dėrguari s.a.:
    " Unė nuk jam urdhėrua qė ti kontrolloj zemrat e njerėzve e as qė t'ua hapi gjoksat e tyre"
    Imam Ibėn Kajjimi thotė pėr kėtė hadith se shkaku, i cilin e ndaloi tė Dėrguarin a.s. qė tė mbytėt ky njeri ishte namazi. Pra, nėnkuptojmė se kush nuk falė namaz, mbytet nėse ai vazhdon nė atė mėkat tė madh.


    _________________

    Falemderimi i takon vetem All-llahut qe na krijo ne formen me te mir

    Admin
    Web Master
    Web Master

    Numri i postimeve : 146
    Join date : 13/04/2009

    Vėndimi i sheriatit islam ndaj lėrėsit tė namazit (argumentet Kur'anore)

    Mesazh  Admin prej Sat May 02, 2009 11:09 am

    Prej atyre, tė cilėve konstatuan se lėrėsi i namazit ėshtė pabesimtarė jnaė tė shumtė.
    Ka thėnė imam Ibni Hazmi: " Na ėshtė transmetuar nga Omeri, Abdu-rrahman ibėn Aufi, Muadh ibni Xherbeli, Ebu Hurejra, ibėni Mes'udi, ibėni Abbasi dhe nga shumė Sahabe tė tjerė se kush e lė njė namaz me qellim deri sa te del koha e tij, ai ėshtė pabesimtar (kafir) i debuar nga feja. Poashtu ka thėnė ibėni Hazmi: "Nuk e dime se ka kundėrshtuar ndonjėri nga Sahabėt rrėth kėsaj!
    Argumentet pėr atė qė e lė namazin janė tė shumta nga Kur'ani dhe Suneti. Kėto i ka pėrmbledhur imam ibėn Kajjimi nė librin e tij "Kitabu-salah ve hukmu tariku salah".

    Argumentet nga Kur'ani.

    1- Allahu xh.sh. ne suren Kalem thotė:

    2- "A do ti bejme kriminelet te barabart me muslimanet" deri tek ajeti ku thotė: "E (pėrkujto) ditėn kur ta shpalon kėrcerin e tij, e ata do tė ftohėn pėr tė bėrė sexhde, po nuk mundėn. Shikimet e atyre janė tė pėrulura dhe ata i kaplon poshtėrsimi, dihet se ata kanė qėnė tė ftuar tė bėjnė sexhde sa ishin tė shendoshė (e ata u talleshin)".

    3- Nga kėndi i sqarimėve tė kėtyre ajetėve shohim se Allahu nuk i barazon muslimanėt me kriminelėt. Se kjo nuk i takon urtėsisė sė Tij, as gjykimit tė Tij e as drejtėsisė sė Tij. Mėnjėherė pas kėtij ajeti, na parafytyron gjendjen e kriminelėve, tė cilėt nuk janė sikur muslimanėt. Na tregon pėr gjendjen e tyre nė ditėn e kijametit kur Allahu xh.sh. do ta vėshtirėsojė gjendjen do t'i bejnė muslimanėt e sinqertė sexhde pėr hirė tė Allahut, Zotit tė botrave. Kjo tregon se ata ishin tė sinqertė nė fenė e tyre dhe se ishin vėrtetė besimtarė nė Allahun, Zotin e tyre. Pastaj do te vijnė jobesimtarėt (kafiret) dhe hipokritėt (munafikėt) qė tė bejnė sexhde me muslimanėt. Por ata privohėn qė tė bėjnė. Do tė mbesin si qiri dhe nuk do tė kenė mundėsi t'i pėkulėn Allahut xh.sh.. Pra (ata tė cilėn nuk falėn) sikur te ishin prej besimtarėve do tė kishin tė drejtė qė edhe ata tė bėjnė sexhde sikurse u ėshtė lejuar pėr muslimanėt. Musliman ėshtė ai, i cili ka mundėsi tė bėjė sexhde, kurse jomuslimani ėshtė ai, i cili nuk ka mundėsi qė tė shkon nė sexhde, sepse kėto e lanė namazin sa ishin nė botėn e shkuar, siē na tregon edhe Allahu Fuqiplotė:" Kur dihet se ata kanė qėnė tė ftuar tė bėjnė sexhde sa ishin tė shėndoshė (ata talleshin)."

    4- -Argumenti i dytė ėshtė fjala e Allahut nė surėn "Muddethir", ku thotė:

    5- "Secili njėri ėshtė peng i vetvetės sė vet. Pėrveē atyre tė djathtėve.Qė janė nė xhennet dhe i bėjnė pyetje njėri-tjetrit. Perkitazi me kriminelėt (e u thanė) ēka u solli juve nė sekar (Xhehennem)?.Ata thojnė: "Nuk kemi qėnė prej atyre qė bėnin namaz.Nuk kemi qėė prej atyre qė ushqenim tė varfėrit dhe kemi qėnė prej atyre qė pėrziheshim me tė tjerėt nė punė tė kota dhe kemi qėnė prej atyre qė nuk besonim ditėn e gjykimit. Derisa na erdhi e vėrteta (vdekja) E tani nuk u bėn dobi ndėrmjetsimi i ndėrmjetsuesve".
    Mėnyra e argumentiminga ajetet ėshtė se Allahu subehanehu ve teala i ka bėrė kriminele tė kundėrt me muslimanėt. Ai qė e le namazin, siē nėnkuptohet prej ajetit, se ėshtė prej kriminelėve qė hudhėt ne sekar (ne xhehenem).
    -Argumenti i tretė ėshtė poashtu fjala e Allahut nė surėn "Tewbe" ku thot"
    "E nėse ata pendohen, falin namazin dhe japin zeqatin atėherė i keni vėllezėr nė fe ". Nga kjo kuptojmė se Allahu e ka lidhur vėllezerinė me besimtarėt dhe me kryerjėn e namazit. Pra, nėse ata nuk falin namazin nuk janė vėllezer, poashtu nuk janė besimtarė ku thot Allahu dhul xhelal:
    " Vėrtetė vetėm besimtarėt janė vėllezer".


    _________________

    Falemderimi i takon vetem All-llahut qe na krijo ne formen me te mir

      Ora është Fri Dec 09, 2016 9:39 am